Kultūros istorija. Dailė: Tapyba. I dalis
Sugrįžtame ir naujus metus pradedame su nauja Kultūros istorijos tinklalaidės tema! Nuo šiol pasakosime apie dailę Lietuvoje. Apžvelgsime įvairias dailės rūšis, jų modernėjimą bei susipažinsime su svarbiomis Lietuvos meno istorijos asmenybėmis.
Pirmojoje tinklalaidėje išgirsite pasakojimą apie tapybą, apimantį laikotarpį nuo 1960 iki 1980 metų.
Sužinosime, kodėl tapyba sovietmečiu buvo pažangiausia ir labiausiai valdžią dominanti dailės rūšis, kodėl dailininkai pasuko link peizažų ar abstrakčiosios tapybos bei kaip buvo sukurti pirmieji asambliažai.
Marija Teresė Rožanskaitė
Rentgenas, 1977
Drobė, aliejus, 150 x 170 cm
MO muziejaus kolekcija
Kaip sovietmečiu Lietuvos dailėje (ir ne tik) veikė cenzūros mechanizmai? Ko ėmėsi dailininkai, nenorėdami tapyti „teminių“, „socialistinių“ siužetų (karo, darbo, sporto) paveikslų?
Per Antano Gudaičio, Valentino Antanavičiaus, Vinco Kisarausko, Marijos Teresės Rožanskaitės ir kitų lietuvių menininkų kūrybą gilinsimės į sudėtingą, bet įdomų dailės modernėjimo procesą.
Linkime įsiklausyti ir atrasti!
Tekstų autorė – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė dr. Erika Grigoravičienė.
Skaito MO žmogus Zigmas Pakštaitis.
Ne tik ausims, bet ir akims
Smalsiems ir norintiems atrasti pasakojime aptariamas iliustracijas siūlome atsiversti tinklalaidėje įgarsintus skyrius:
Patinka? Palaikyk!
Jei nori prisidėti prie MO tinklalaidžių kūrimo – labai kviečiame palaikyti MO patreone:
